- kėgelys
- ×kėgelỹs (vok. Kegel) sm. (3a); R, N žr. kėglis: Kė́geliais žaisti K.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kėgelė — ×kėgelė sf. (1); R, N, (1) kėgėlė 1. žr. kėgelys: Kėgėlę mušti; kėgėlėmis žaisti KI680. 2. kūgis, konusas: Kėgelelė šieno Dr. Medis, išrodąs aukšta kėgelė, yra azdabu (papuošalu) dvarų ir kiemų P … Dictionary of the Lithuanian Language